Vienoje iš pradinių klasių vyko kalėdinė šventė. Visos mergaitės gavo po lėlę, o aš neapsakomai džiaugiausi mažu, žaisliniu raudonu sintezatoriumi. Ir nors tikrą sintezatorių įsigijau tik po dvidešimt kelerių metų, tą laiką visada nešiojaus meilę muzikai. Dainavimas ir grojimas gitara man tapo sielai artima saviraiškos forma, kūrybine terapija. Leidžiu žodžiams ir muzikai tekėti per save. Rezultatas ne visada tobulas, bet jame įdėta visa mano širdis. Vieną dieną dainomis ėmiau dalintis youtube ir soundcloud kanaluose.

Pirmas pasirodymas daugiau nei 7 žmonėms - Mamos jubiliejus (su mikrofonu, suklydimu - idealios ,,krikštynos" :)), 2017. Po kelių mėnesių atradau SCENOS BANDYMUS, pratinausi būdama žiūrove ir pagaliau išdrįsau išeiti į sceną prieš nepažįstamuosius. Ir prasidėjo... :) Neapsakomai geras (nors ir baisus) jausmas būti scenoje ir tas kelias minutes kalbėtis širdimi į širdis. Tikiu, kad taip drąsinu kitus žmones išdrįsti dalintis savo, nors ir techniškai ne visada nušlifuota, bet nuoširdžia kūryba. Taip pasaulio melodija tampa dar turtingesne, o mes nesijaučiame vieniši!

Ach, nežinau, kur ši muzikinė kelionė nuves, tai pažiūrėkime :)

​

​

Jūsų dėmesiui mano muzikinis (ir video) projektas (Rūko Sala): 

​

​